nutęsti

nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ¹; Sut 1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd. ║ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str. 2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr. | refl. tr. Rtr: Lovą nusìtęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusìtęsė miškan LTR(Ant). 3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk. 4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj. | refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl. ║ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln. ║ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš. | refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusìtęsė vištą lapė Klt. 5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk. 6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J. | refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ. 7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I. ^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63. | refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusìtęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusìtęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusìtęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusìtęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusìtęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusìtęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusìtęsė – koks surūgęs senvaikis Krš. | Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz. ║ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28. | refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs. 8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk). 9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1) 73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr. | Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.

nutęstinaĩ adv.: Ans nutęstinaĩ sako, t. y. kaip gieda J.

10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb. ║ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ. 11. refl. Lp, Švnč, Prng šnek. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsì teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv. 12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624. \ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti